azlyrics.biz
a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 #

lukas orion – orion – melancholija lyrics

Loading...

matydamas tris saules ir septynis mėnulius
milijoną žvaigždžių skaičiuoju atsigulęs
ir net kai visko daug, tik vieno norėtusi
kad musų akys ir šypsenos vėl milėtusi

kad mano žodžiais tikėtumeisi
geresnį ritojų sutikti laikydama mano ranką
stipriai užmigti ir nepabusti kai
rūkas tuštumą linkęs užpl+sti
aš linkęs saugoti duris
bijau paleisti tai kas nebegryš
bet tai vistiek išeina
nors, ir saugai kaip kaleime
užduodi klausimą: kur laimė? iš buvusios laimės liko baimė
niekas nebesigauna savaime
o tu tik žiūri į tolį, tolis yra tai ko širdis nori
tada akimirka žavinga sustoja atrodo esi
kur laiminga pabaiga egzistuoja
visgi nemėgstu sekti pasakų yra momentų
kuriuos visdar atsuku ir px, s_ka, nx ar bl_t
faktas niekad nepamiršiu net iš kur aš kilęs, ką kilinęs
kaikuriuos epizodus nutylinęs kai mylimės tvirti būnam kaip pylimas
virtuvė kilimas toliau veiksmas nutylimas
nes kyla saulė iš jausmo liko apgaulė
pasikeitė pasaulis ir žmones nuvalkiojo meilę
bet liko niekas tik mūsų vietos kuriose aš lieku
būdamas ten prišaukiu lietų
ieškau tavęs ten kur nereikėtų
mano jausmas neturi epitetų kaikuriem išjūsų tokių tikrai reikėtų
kad garsiai minėtų, vistiek reikšmės neturėtų, nes žodžiai liko žodžiais
o jausmai…
px nesiparink jeigu neradai
matydamas tris saules ir septynis mėnulius
milijoną žvaigždžių skaičiuoju atsigulęs
ir net kai visko daug, tik vieno norėtusi
kad musų akys ir šypsenos vėl milėtusi (2x)

kad dėl savo vietos išprotėt galėtum
ir darytum o ne žiūrėtum net kai rankos nekyla
sulaužyk šitą tylą ir siela pakyla į kelionę tukstačio mylių
tiek kartų buvo užtaręs dabar jau nutyliu
nėra prasmės tar suptilybių, charakterio savybiu
kai pasimetė visi tarp savo vertybių užslėptų ydų
nea niekas man čia nelygu, yo
tarp miestų, gatvių, tiltų rekenti rutiną
norėčiau, kad nutiltų nuotaika pakiltų kas tilėjo prabiltų
negavę meilės pamiltų, nuo jos sušiltų pasidarytų geriau
seniai jau to nejaučiau net pamiršau kaip gera būti arčiau
liesti švelniau, tikėti stipriau aš pats pasikečiau įkeičiau vertybes
kupinas dvi prasmybes, norėčiau ramybės tarp melo ir tiesos ligybės
ne bėr kantrybės tik neviltis dabar naktis mėnulio pilnatis
o mano lemtis išvis kolkas nežinoma nuleidžia ranką jis
po eilinio mėginimo tai tik savęs kankinimas kaip tremtinys
nesavas kailis, nesavas kambarys kvailų minčių sandėlys
aplink vėjas, šlapias grindinys o aš artėju niekas nesustapdys nes taip reikėjo

matydamas tris saules ir septynis mėnulius
milijoną žvaigždžių skaičiuoju atsigulęs
ir net kai visko daug, tik vieno norėtusi
kad musų akys ir šypsenos vėl milėtusi



Random Lyrics

HOT LYRICS

Loading...